Elektromobilių (EV) naudojimo lygis visame pasaulyje auga dėl įvairių palankių aplinkos sąlygų, tokių kaip taršos nebuvimas, priklausomybė nuo iškastinio kuro energijos, efektyvumas ir mažesnis triukšmas [1]. Dabartiniai elektromobilių tyrimai yra susiję su transporto plitimo priemonėmis ir produktyvumu, išlaidų mažinimu ir veiksmingų apmokestinimo strategijų planavimu. Nesvarbu, ar tai hibridas, ar modulinis krosoveris, ar vienas iš daugybės funkcinių elektromobilių, žmonių susidomėjimas didės mažėjant sąnaudoms. Be to, elektromobilių kūrimas grindžiamas dabartine ir būsima pasauline paklausa, kuri yra tarpusavyje susijusi su elektros energijos ir baterijų paklausa. Be to, produktyvi elektromobilių plėtra priklauso nuo pasaulinių vertybių tobulinimo, EV politikos, visapusiškų sistemų, susijusių periferinių įrenginių ir paprasto programavimo [2]. Tačiau pirminis iškastinio kuro energijos šaltinis vis dar yra pasaulio kelių transportas, tačiau tik laiko klausimas, kada bus priimti elektromobiliai; ateinantį dešimtmetį žmonės pradės pasitikėti elektra varomomis transporto priemonėmis.
Nors EV praktiškai nėra galimybių išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, transporto elektrifikavimo nauda švelninant aplinkos pokyčius tampa akivaizdesnė, kai EV organizavimas atitinka DE (paskirstytos energijos) intensyvumo struktūros karbonizaciją. Strategijos ir toliau gerina elektros lankstumą. Elektromobilių naudojimas paprastai prasideda suformulavus daugybę tikslų, po kurių pateikiamos transporto priemonių priėmimo ir įkrovimo specifikacijos. Į elektromobilių patvirtinimo planus paprastai įtraukiamos įsigijimo programos, skirtos sužadinti susidomėjimą elektromobiliais ir išsiskirti iš viešosios įkrovimo infrastruktūros sistemos. Kita vertus, elektromobiliams skirtų vitrinų technologinė plėtra paskatino sukurti daugybę elektromobilių įkrovimo stotelių, su kuriomis galima sujungti elektromobilių tinklą (EV-grid integracija). Naujesnės įkrovimo stotys gali būti skirstomos į privačias ir ne privačias įkrovimo stoteles, kurios gali paskatinti vidutinį įkrovimą (1 ir 2 lygiai) ir greitąjį įkrovimą (3 ir DC lygiai) [3]. Didelės rinkliavos už elektromobilius yra privačios vidutiniškai įkrautuose prievaduose. Tačiau būsimos įkrovimo stotelės bus kuriamos komercinėse vietose, kad jos taptų elektromobilių degalinėmis su dideliais įkrovimo prievadais [4]. Belaidės inovacijos yra būsimos elektros įrangos universalumo pagrindas. Šie laipsniški pokyčiai apima visą vertės grandinę projekto ir visos žiedinės ekonomikos: vadovų tyrimai, žalios naftos gamyba ir perdirbimas, baterijų projektavimas, taip pat akumuliatoriaus gamyba, naudojimas ir šalinimas (rūšiavimas, pakartotinis naudojimas ir pakartotinis naudojimas) ir bendro taupymo sprendimas. ir prižiūrimumas [5]. Dauguma dabartinės baterijos pažangos priklauso nuo ličio dalelių, ličio dalelių polimerų arba nikelio-kadmio, nikelio-metalo hidrido [6]. Naumanen ir kt. ir komanda pranešė apie automobilių kieto ličio jonų akumuliatoriaus metodą Kinijoje, Europos Sąjungoje, Japonijoje ir JAV. Jie apibendrino didžiąją dalį nacionalinės akumuliatorių tobulinimo sistemos naudojimo elektra varomoje transporto priemonėje. Kinija ir JAV yra pagrindiniai licencijų išdavėjai ir šalys, stebinčios baterijas [7]. Tačiau besivystančios šalys gali jomis pasikliauti, kad išlaikytų su elektromobiliais susijusį plėtros ir gamybos mokslinių tyrimų ir plėtros sektorius. Nepaisant baterijomis pagrįstų naujovių pažangos, baterijų bandymo etapas, matavimo priemonių konstravimas, baterijų šalinimas ir pakartotinis naudojimas bei vertinimų atlikimas yra reikšmingi [8]. Pasikeis elektromobilių parko šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų nuo šulinio iki rato (WTW), išmetamo CO2 kiekis, nes sumažės energijos naudojimas ir elektros energijos gamybos anglies dioksido intensyvumas [9]. Taigi, elektromobiliai gali paskatinti transporto sektoriaus dekarbonizaciją ir neutralizuoti anglies dioksidą.
ï¼Ištrauka iš ï¼https://www.hindawi.com/journals/complexity/2022/3304796/ï¼
